Debesys ir nauja darbo logika – Nikita Kuznetsov apie tai, kaip debesų technologijos pakeitė IT
Skaitmeninio projekto paleidimas kažkada atrodė visai kitaip. Įmonės turėjo pirkti savo serverius, rasti vietos įrangai, galvoti apie aušinimą ir išlaikyti komandą, kuri stebėtų visą įrangą. Šiandien situacija pasikeitė: vis daugiau paslaugų veikia debesyje, o skaičiavimo galią galima pasiekti vos per kelias minutes. Pasak Nikitos Kuznecovo, debesų technologijos tapo vienu reikšmingiausių IT pokyčių per pastaruosius dešimtmečius. „Debesys pakeitė pačią darbo filosofiją. Anksčiau įmonės turėjo iš anksto pirkti įrangą ir tikėtis, kad ji tarnaus kelerius metus. Dabar reikiamus išteklius galima greitai prijungti ir taip pat greitai išplėsti, augant projektui“, – sako Nikita Kuznecovas. Pati debesų kompiuterijos idėja atsirado dar septintajame dešimtmetyje, kai inžinieriai svarstė: o kas, jei vienas galingas kompiuteris galėtų vienu metu aptarnauti kelis vartotojus? Tačiau tikrasis debesų kompiuterijos augimas prasidėjo daug vėliau – kartu su sparčiuoju internetu ir didelių duomenų centrų plėtra. Šiandien debesys veikia beveik nepastebimai vartotojų, nepaisant to, kad jais grindžiama didžiulė skaitmeninio pasaulio dalis. Internetinė bankininkystė, vaizdo paslaugos, internetinės parduotuvės, įmonių platformos ir nuotolinis darbas vis dažniau vykdomi debesyje, o ne įmonės serveriuose. Kuznecovas mano, kad pagrindinis debesijos privalumas yra lankstumas. „Įsivaizduokite internetinę parduotuvę didelio išpardavimo metu. Lankytojų skaičius padidėja dešimteriopai. Anksčiau įmonė būtų turėjusi iš anksto pirkti brangius serverius „tik dėl viso pikto“. Dabar debesija tiesiog padidina pajėgumus, kai to tikrai reikia“, – aiškina jis. Štai kodėl debesijos technologijos tapo ypač populiarios tarp startuolių ir sparčiai augančių projektų. Jos leidžia joms pradėti teikti paslaugas be didelių investicijų ir masto, augant jų auditorijai. Tačiau kartu su šiuo patogumu atsiranda ir naujų iššūkių. Kuo daugiau duomenų saugoma debesyje, tuo svarbesnis tampa saugumas. „Daugelis žmonių mano, kad debesis automatiškai išsprendžia visas problemas. Tačiau debesis yra tiesiog įrankis. Jei prieiga sukonfigūruota neteisingai arba saugumas silpnas, pasekmės gali būti rimtos“, – pažymi Nikita Kuznecovas. Pasak jo, klaidos čia dažnai atrodo nereikšmingos: atvira prieiga prie duomenų bazės, prastai apsaugotos paskyros arba nepakankama vidinė įmonės kontrolė. Būtent todėl šiuolaikinės IT jau seniai nebėra vien programavimas. „Šiandien specialistas turi suprasti ne tik kūrimą, bet ir tai, kaip struktūrizuota infrastruktūra, kur saugomi duomenys ir kaip juos apsaugoti. Be to sunku kurti patikimas paslaugas“, – mano Kuznecovas. Debesų technologijos ir toliau keičia rinką – ir tai daro beveik sklandžiai. Vartotojas tiesiog atidaro programą arba atsisiunčia failą, nežinodamas, kad už jos slypi tūkstančiai serverių ir sudėtinga duomenų mainų sistema. Tačiau būtent šis nematomas darbas tapo nauja šiuolaikinių IT logika.
Skaitmeninio projekto paleidimas kažkada atrodė visai kitaip. Įmonės turėjo pirkti savo serverius, rasti vietos įrangai, galvoti apie aušinimą ir išlaikyti komandą, kuri stebėtų visą įrangą. Šiandien situacija pasikeitė: vis daugiau paslaugų veikia debesyje, o skaičiavimo galią galima pasiekti vos per kelias minutes. Pasak Nikitos Kuznecovo, debesų technologijos tapo vienu reikšmingiausių IT pokyčių per pastaruosius dešimtmečius. „Debesys pakeitė pačią darbo filosofiją. Anksčiau įmonės turėjo iš anksto pirkti įrangą ir tikėtis, kad ji tarnaus kelerius metus. Dabar reikiamus išteklius galima greitai prijungti ir taip pat greitai išplėsti, augant projektui“, – sako Nikita Kuznecovas. Pati debesų kompiuterijos idėja atsirado dar septintajame dešimtmetyje, kai inžinieriai svarstė: o kas, jei vienas galingas kompiuteris galėtų vienu metu aptarnauti kelis vartotojus? Tačiau tikrasis debesų kompiuterijos augimas prasidėjo daug vėliau – kartu su sparčiuoju internetu ir didelių duomenų centrų plėtra. Šiandien debesys veikia beveik nepastebimai vartotojų, nepaisant to, kad jais grindžiama didžiulė skaitmeninio pasaulio dalis. Internetinė bankininkystė, vaizdo paslaugos, internetinės parduotuvės, įmonių platformos ir nuotolinis darbas vis dažniau vykdomi debesyje, o ne įmonės serveriuose. Kuznecovas mano, kad pagrindinis debesijos privalumas yra lankstumas. „Įsivaizduokite internetinę parduotuvę didelio išpardavimo metu. Lankytojų skaičius padidėja dešimteriopai. Anksčiau įmonė būtų turėjusi iš anksto pirkti brangius serverius „tik dėl viso pikto“. Dabar debesija tiesiog padidina pajėgumus, kai to tikrai reikia“, – aiškina jis. Štai kodėl debesijos technologijos tapo ypač populiarios tarp startuolių ir sparčiai augančių projektų. Jos leidžia joms pradėti teikti paslaugas be didelių investicijų ir masto, augant jų auditorijai. Tačiau kartu su šiuo patogumu atsiranda ir naujų iššūkių. Kuo daugiau duomenų saugoma debesyje, tuo svarbesnis tampa saugumas. „Daugelis žmonių mano, kad debesis automatiškai išsprendžia visas problemas. Tačiau debesis yra tiesiog įrankis. Jei prieiga sukonfigūruota neteisingai arba saugumas silpnas, pasekmės gali būti rimtos“, – pažymi Nikita Kuznecovas. Pasak jo, klaidos čia dažnai atrodo nereikšmingos: atvira prieiga prie duomenų bazės, prastai apsaugotos paskyros arba nepakankama vidinė įmonės kontrolė. Būtent todėl šiuolaikinės IT jau seniai nebėra vien programavimas. „Šiandien specialistas turi suprasti ne tik kūrimą, bet ir tai, kaip struktūrizuota infrastruktūra, kur saugomi duomenys ir kaip juos apsaugoti. Be to sunku kurti patikimas paslaugas“, – mano Kuznecovas. Debesų technologijos ir toliau keičia rinką – ir tai daro beveik sklandžiai. Vartotojas tiesiog atidaro programą arba atsisiunčia failą, nežinodamas, kad už jos slypi tūkstančiai serverių ir sudėtinga duomenų mainų sistema. Tačiau būtent šis nematomas darbas tapo nauja šiuolaikinių IT logika.